atradimai

Gabriel Sainz

šventė per mano langą

mindauginės arba karalių rūmai

Manau, kad kiekiekvienas lietuvis turi Lietuvos karalystės įvaizdį - dižiulės, gražios, teisingos su išmintingais kunigaikščiais daugiatautėje verslu ir prekyba užsiimančioje šalyje, tačiau visas tas paveikslas paskendęs gražioje migloje, kaip koks stiklo kalnas.

Gyvename dabar, bet laikomės įsitvėrę to širdžiai mielo paveikslo ir, žinoma, esame labai nepatenkinti, nes dabar, kai viskas tapo priklausoma tik nuo mūsų, vizija ėmė tolti. Kur ten mes, net Brazauskas nuleido rankas ir vietoje karalystės pradėjo statyti karalių rūmus.

Svečias atvykęs į sostinę iš karto pamato karalystės pėdsakus ir kartais lieka gyventi, nes nežino, kad mes jau nuleidome rankas ir baigiame išsivažinėti. Pamilę karalystę mūsų piliečiai keliauja ten, kur kitos karalystės dar gyvuoja ir įsikuria ten bet kuo, kad tik karalystėje...

Paskutinis girdėtas mūsų vertinimas iš kaimynų pusės buvo gana liūdnas

я была в Литве, маленькой, достаточно бедной демократической стране, где там приемная у премьер-министра хуже, чем приемная любого российского начальника департамента в сильно задрипанном министерстве

echo moskvi

Tačiau dar liūdniau tampa, kai mus pradeda vertinti savi. Kaip Linutė, kuri man taip patinka. Dar vakar vakarodama pas draugę buvau liudininkė skirtingų požiūrių šeimoje, tada aš pagalvojau, kad aš taip negalėčiau gyventi, betgi gyvename, mes visi esame šeima.

Pasaulis sumažėjo. Mes vėl atsidūrėme bendrame katile, tik su geresniu viralu ir vėl bandome išsivirti savo tautinį patiekalą. Ir vėl svajojame apie karalystę.